Aušrinė Pudževytė: Nenustok Ieškoti Savęs (Don’t Stop Discovering Yourself)

Photography by Evelina Kvartunaite

Kaip pristatytumėte save? 

Mėgstu vadinti save keliaujančia menininke. Šis pavadinimas geriausiai mane atspindi, nes kelionės bei menas yra du dalykai, kurie mano gyvenimą pavertė magišku. 

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Jau nuo mažens žinojau, kad būsiu kūrėja. Pradėjau piešti kai buvau vos 3 metų, mokykloje lankiau įvairaus pobūdžio būrelius, mėgau pasirodymus bei auditoriją. O išbandžiau labai daug: šokau, dainavau mergaičių chore, lankiau meno mokyklą kur praktikavau pagrindinius dailės įgūdžius, vaidinau dramos klube, nemažai metų praktikavau ir užsidirbau iš fotografijos, kūriau trumpametražius filmus, rašiau, lakavau nagus, ilgus metus dirbau makiažo srityje, tada vėl tapiau, lipdžiau ir vėl kūriau iš naujo. Šiandien mano gyvenime ne mažiau kūrybos, bet ji gerokai išgryninta. Štai dėl ko pasilikau ties freskų kūryba, skaitmeniniu menu bei mano naujausiu projektu - abstraktaus meno užsiėmimais, į kuriuos susirenka įvairiausio pobūdžio žmonės. 

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Man be galo svarbu būti savimi ir jausti, jog aš esu reikalinga šiame pasaulyje, jog mano veikla gali padėti kitiems žmonėms augti. Kas aš esu ir kuo noriu tapti, lėtai transformuojasi. Bet aš leidžiu tai transformacijai laisvai tekėti savo srove ir žinau, jog tai mano viziją padaro dar aiškesnę. Negaliu gyventi be kūrybos, myliu žmones ir tikiu, jog visi šiame pasaulyje turime misiją. Manoji yra palikti meno kūrinius kiekvienoje šalyje, į kurią atvykstu. O tai įgyvendinu spalvotomis freskomis bei paveikslais. Šiuo metu sąraše jau skaičiuoju 25 pasaulio šalis, kurios pažymėtos mano spalvotomis freskomis. 

Kokie keliai jus atvedė į Nyderlandus? Kur gyvenote prieš tai?

Keliavau ir gyvenau įvairiose šalyse. Studijavau Balyje, tada keliems mėnesiams išvykau į Ameriką, grįžusi pasigyvenau Anglijoje, tuomet Visata man atsiuntė žinutę, po kurios iškeliavau į Afriką ir praleidau tris metus. Kaip ir kitos šalys, Nyderlandai nebuvo išimtis. Atvykau į Olandiją sukurti pora projektų, tačiau niekada negalvojau čia apsigyventi. Laimei, mano 2 savaičių atostogos, išsirutuliavo į pusantrų metų projektą, kurį vis dar tęsiu. Čia sukūriau savo verslą ir jaučiu, jog tai pirma šalis Europoje, kurią galėčiau vadinti namais. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu čia?

Aš esu iš gerokai mažo miesto - Šilalės. Kai visi svajojo pagaliau išsikelti į sostinę, aš vis dar negalėjau įvardinti nei vieno šalies miesto, kuriame norėčiau gyventi, tad Lietuvą palikau kai buvau 18 metų ir iškeliavau į Indoneziją, kur visos mano istorijos prasidėjo. Nuo to karto, į gimtinę grįžtu kaip svečias. Manau, jog olandai bei lietuviai turi kai ką bendro, tačiau gyvenimas čia, Olandijoje, man atrodo kurkas laisvesnis. Galbūt daugiau išraiškos, daugiau pasirinkimų, daugiau kultūrų, daugiau įvairovės. O įvairovė man, kaip menininkei, yra labai svabri. Iš žmonių semiuosi įdėjų savo menui. Kai viskas yra “vienaip”, labai nuobodu gyventi. 

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Be abejonės, šeimos. Pasiilgstu paprasto būvimo ir komforto neveikti nieko. O ir vaikystės draugų niekas nepakeis, nors ir žinau, jog mūsų gyvenimo stilius labai stipriai skiriasi. 

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?

Lietuviai lietuvoje, bei lietuviai užsienyje yra kitokie. Priklauso ir tai, ką žmogus veikia ir ko siekia gyvenime. Man atrodo, jog mūsų tautiečiai apskritai yra labai talentingi žmonės, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje jie nusprendė gyventi. Kai grįžtu aplankyti artimūjų, įdomu gatvėje ar kavinukėje stebėti žmones. Matau, jog yra naujų spalvų, daugiau ekspresijos, pasitikėjimo savimi. 

Papasakokite daugiau apie savo asmeninę veiklą susijusią su kūryba?

Kiekviena mano diena yra kitokia. Ir kiekviena diena turi unikalių spalvų. Visada sakau, jog nemėgstu rutinos, tačiau šiokią tokią rutiną visuomet susikuri. Nesvarbu, ar gyveni Zanzibaro saloje šalia jūros ar leidi žiemą apsiniaukusioje Olandijoje. Mano kasdieninė veikla sudaryta iš laiko sau, kūrybos bei užduočių, kurias privalai atlikti, net jeigu jos nėra mielos. Mano kūryba taip pat labai įvairi: daug filmuoju bei kuriu socialinės medijos turinį savo klientams, taip pat įgyvendinu ir savo pačios sumanymus, kurie gali įkvėpti arba atkreitpti žmonių dėmesį socialinėje erdvėje. Visada turiu naujų projektų, ties kuriais dirbu: nauja paroda, naujas workshop’o konceptas arba kolaboracija su kitais kūrėjais. Kad ir kaip norėčiau praleisti ištisą dieną ir tiesiog kurti, kartais visa diena praeina prie kompiuterio. Kad ir kokia diena tai būtų, mokausi priimti ir būti dėkinga už tai, kad darau tai, ką myliu ir turiu savo verslą. 

Kokios jūsų svajonės verčia jus judėti į priekį?

Mane labiausiai užveda, kai galiu įkvėpti žmones. Vienus įkvėpiu savo kelionių istorija, kitiems užtenka kartą apsilankyti mano workshop’e, kad pajaustų kažką savo viduje. Turiu labai daug svajonių bei tikslų. Nors jie ir yra beprotiškai dideli bei kitiems atrodo neįgyvendinami, aš esu įsitikinusi, kad visos svajonės realizuosis kurkas greičiau, nei įsivaizduoju. Svarbu išlikti savimi, klausytis savo širdies ir vidinio balso. VIDINIS BALSAS! Tai ir veda mane į priekį. 

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Pokalbiai su žmonėmis, paprasti dalykai užfiksuoti kelioniu metu. Esu labai spiritual, nereatai sapnai man pasakoja istorijas, nuveda į vietas kur turiu būti. Skamba labai kosmiškai, bet esu tikra, jog mano misija šiame pasaylyje buvo parašyta dar prieš man gimstant. Įkvėpimo blokas nutinka tuomet, kai pamirštam gyventi dabartyje. Esam užstrigę tarp dalykų, kurie nutiko praeityje ir per dažnai mąstom apie ateitį. Juk galima būti dėkingam už paprastus dalykus: raudoną saulėtekį ankstų rytą, paukštį čiulbandžį ant tavo palangės ar užklydusį kaimyno katiną. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?

Paraginčiau nebijoti. Juk visi norim būti laimingi, bet kaip tą laimę pasiekti, yra daugelis kelių. Štai dėl ko privalome nebijoti ir išbandyti daug dalykų, kurie vienaip ar kitaip visgi padės mums sudėlioti delionę. Paraginčiau nenustoti ieškoti savęs, mokytis, domėtis naujais dalykais, rasti žmones, kurie primena šviesą ir tapti ta šviesa pasaulyje. 

Koks geriausias patarimas, kokį esate gavusi? 

Mano ilgametė draugė Pezi man pasakė: “Don’t do a break for things you wanna do” (“Nesustok daryti to, kas tau patinka daryti”). Būtent jos dėka ir pradėjau keliauti po šį nuostabų pasaulį, o šį sakinį nešioju kaip tatuiruotę, kuri primena man eiti pirmyn. 

Kokią Aušrinę norėtumėte matyti ateityje? Kurlink einate tuo keliu?

Kai įsivaizduoju savo moters idealą, matau labai drąsią, savimi pasitikinčia moterį. Ji pilna entuziazmo, meilės bei džiugesio. Kai įsivaizduoju idealią moterį, matau ją šokančią. O aplink ją šoka kiti. Ji magnetiška ir gebanti pritraukti viską, apie ką ji pasvajoja. Moteris, gimusi keisti ir transformuoti. 

Dėkoju už pokalbį.

How would you introduce yourself?

I like to call myself a travelling artist. This title best describes me because travel and art are two things that have made my life magical.

What activities do you do? What was your career path?

I knew from an early age that I would be a creator. I started drawing when I was just 3 years old, I attended various groups at school, and I loved performances and the audience. And I tried a lot: I danced, sang in a girls' choir, went to an art school where I practised basic art skills, acted in a drama club, practised and made money from photography for several years, made short films, wrote, painted nails, worked in the field of make-up for many years, then painted again, I sculpted and recreated again. Today, there is no less creativity in my life, but it is much more refined. That's why I stayed with mural creation, digital art and my latest project - abstract art classes, where people of all kinds gather.

What is important to you in your personal life and what affects your career? What values would you highlight?

It is extremely important for me to be myself and to feel that I am needed in this world, and that my activities can help other people to grow. Who I am and who I want to become is slowly transforming. But I let this transformation flow freely in its own current and I know that it makes my vision even clearer. I cannot live without creativity, I love people and believe we all have a mission in this world. Mine is to leave works of art in every country I visit. And I implement this with colourful murals and paintings. I currently count 25 countries in the world that are marked with my colourful murals.

What paths led you to the Netherlands? Where did you live before that?

I have travelled and lived in different countries. I studied in Bali, then I went to America for a few months, when I came back I lived in England, then the Universe sent me a message, after which I went to Africa and spent three years. Like other countries, the Netherlands was no exception. I came to Holland to create a couple of projects, but I never thought of settling here. Fortunately, my 2-week vacation turned into a year-and-a-half project that I'm still working on. I created my business here and this is the first country in Europe that I could call home.

How would you compare your quality of life in Lithuania with life here?

I am from a tiny town - Šilalė. When everyone dreamed of finally moving to the capital, I still couldn't name a single city in the country where I would like to live, so I left Lithuania when I was 18 and moved to Indonesia, where all my stories began. Since then, I have returned to my hometown as a guest. I think that the Dutch and Lithuanians have something in common, but life here in Holland seems a lot more free to me. Maybe more expression, more choices, more cultures, more diversity. And diversity is very important to me as an artist. I get input from people for my art. When everything is "the same", it is very boring to live.

What do you miss about being abroad?

My family, of course. I miss the simplicity and comfort of doing nothing. And nothing will replace childhood friends, although I know that our lifestyles are very different.

How did the attitude towards Lithuania and Lithuanians change after you started living abroad?

Lithuanians in Lithuania and Lithuanians abroad are different. It also depends on what a person does and what he aims for in life. It seems to me that our compatriots are generally very talented people, no matter in which country of the world they have decided to live. When I return to visit relatives, it is interesting to watch people on the street or in a cafe. I see that there are new colours, more expression, and self-confidence.

Tell us more about your personal activities related to creativity.

Every day is different for me. And every day has unique colours. I always say that I don't like routine, but you always create a little routine. It doesn't matter whether you live on the island of Zanzibar by the sea or spend the winter in cloudy Holland. My daily activities consist of time for myself, creativity and tasks that must be done, even if they are not cute. My work is also very diverse: I shoot a lot and create social media content for my clients, and I also implement my own ideas that can inspire or draw people's attention in the social space. I always have new projects that I am working on: a new exhibition, a new workshop concept or a collaboration with other creators. As much as I would like to spend all day just creating, sometimes the whole day is spent in front of the computer. No matter what day it is, I'm learning to accept and be grateful for doing what I love and having my own business.

What are your dreams that keep you moving forward?

I get most excited when I can inspire people. Some are inspired by the story of my travels, others only need to visit my workshop once to feel something inside themselves. I have many dreams and goals. Although they are crazy big and seem impossible to others, I am convinced that all dreams will come true much faster than I imagine. It is important to remain yourself, and listen to your heart and inner voice. INNER VOICE! This is what drives me forward.

Where do you get your inspiration from?

Conversations with people, simple things captured during the trip. I am very spiritual, dreams often tell me stories, take me to places where I need to be. It sounds very cosmic, but I am sure that my mission in this world was written before I was born. Inspiration block happens when we forget to live in the present. We are stuck between things that happened in the past and too often we think about the future. After all, you can be grateful for simple things: a red sunrise in the early morning, a bird chirping on your windowsill or a neighbour's stray cat.

What would you advise people who are hesitating about decisions, and life path choices?

I would advise you not to be afraid. After all, we all want to be happy, but there are many ways to achieve that happiness. That's why we must not be afraid and try many things that will help us in one way or another. I would encourage you not to stop looking for yourself, learn, be interested in new things, find people who remind you of light and become that light in the world.

What's the best advice you've ever received?

My long-time friend Pezi told me: "Don't do a break for things you wanna do". It is thanks to her that I started travelling around this wonderful world, and I wear this sentence as a tattoo that reminds me to go forward.

What Aušrine would you like to see in the future? Where are you going that way?

When I imagine my ideal woman, I see a very bold, confident woman. She is full of enthusiasm, love and joy. When I imagine the ideal woman, I see her dancing. And others are dancing around her. She is magnetic and able to attract everything she dreams of. A woman born to change and transform.

Thank you for the conversation.

Jei jūs žinote moterį, kurios istorija būtų idomi, arba norėtumėte papasakoti savo istoriją, būtinai susisiekite su manimi.      

 If you know someone whose story would be interesting to share in this space or you want to share your own story, do reach out.

Previous
Previous

(un)framing moments

Next
Next

ecosystems within